Medžiagos, naudojamos elektrinių dviejų ratų{0}}baterijoms, visų pirma priklauso nuo konkretaus akumuliatoriaus tipo. Šiuo metu rinkoje dažniausiai randami švino-rūgšties ir ličio akumuliatoriai, kurių abiejų medžiagų sudėtis skiriasi.
Pirminės medžiagos švino -rūgštiniuose akumuliatoriuose yra švinas (Pb), švino dioksidas (PbO₂) ir praskiestas sieros rūgšties elektrolitas. Įkrovimo ir iškrovimo ciklų metu švinas ir švino oksidai vyksta cheminės reakcijos su elektrolitu, taip palengvinant elektros energijos kaupimą ir išleidimą. Šios baterijos pasižymi paprasta struktūra, mažomis sąnaudomis ir brandžia technologija; todėl jie plačiai naudojami pradinio-lygio ir ekonominės-klasės elektriniuose dviratiniuose
Priešingai, ličio baterijose naudojamos įvairesnės medžiagos. Įprastos katodų medžiagos yra ličio geležies fosfatas (LiFePO4) ir treji ličio junginiai (NCM/NCA); anodas paprastai susideda iš grafito medžiagų, o elektrolitas yra organinių tirpiklių ir ličio druskų derinys. Ličio baterijos išsiskiria dideliu energijos tankiu, lengvu svoriu ir ilgu ciklo tarnavimo laiku, todėl jie tampa vis labiau dominuojančiu vidutinio ir -aukštos{4}} klasės dviračių{5}} elektrinių motociklų pasirinkimu. Tuo pačiu metu jie nustato griežtesnius temperatūros kontrolės ir saugos valdymo reikalavimus, todėl apsaugai užtikrinti būtina integruoti baterijų valdymo sistemą (BMS).
Išoriškai akumuliatoriaus mazgas turi korpusą, -pagamintą iš metalo arba inžinerinio plastiko-, skirtą apsaugoti vidinius komponentus ir padidinti atsparumą smūgiams. Viduje laidžios medžiagos, tokios kaip varis ir aliuminis, naudojamos kaip jungtys, užtikrinančios stabilų srovės perdavimą. Konkretus šių įvairių medžiagų derinys galiausiai lemia elektrinio dviejų ratų akumuliatoriaus veikimą, saugą ir tarnavimo laiką.